- subrindimas
- subrìndimas sm. (1) → subrįsti 1: Subrìndimas durų – negal nė atdaryti! Grg. Ar nėra ant meisos kokių noris spuogelių, antaugų, subrindimų IM1878,21. \ brindimas; išbrindimas; subrindimas; užbrindimas
Dictionary of the Lithuanian Language.